Klaipėdos „Neptūnas“ intensyviai ruošiasi antrai sezono pusei, lieja prakaitą treniruotėse. Kaip žinia, komandoje matysime ir naujų veidų, kurie papildė mėlynai baltų gretas. Vienas tokių, gynėjo poziciją sustiprinęs, ukrainietis Nazaras Vyzdryk. Su juo, po V.Trakio vienos iš treniruočių, nusprendėme pasišnekučiuoti apie jo karjerą, gyvenimą ir kaip jis atsidūrė uostamiesčio klube. Nazaras atvyko į Klaipėdą peržiūrai ir treneriams jau po pirmų treniruočių paliko gerą įspūdį. Tai žaidėjas, kuris tikrai sustiprins gynybos liniją.
– Nazarai, papasakok trumpai apie save, apie savo karjerą ir kaip tu atsidūrei Lietuvoje?
Gimiau aš nuostabiame Ukrainos mieste Lvove, kuris yra mano ne tik gimtasis, bet ir tas miestas, kuris mane supažindino su futbolu, miestas, kurio aš labai ilgiuosi. Savo futbolininko karjerą pradėjau Lvovo „Karpaty“ futbolo akademijoje ir praėjau ilgą kelią nuo vaikų iki pagrindinės vyrų komandos. Šį gyvenimo periodą atsiminsiu ilgai. Viskas turi pradžią ir pabaigą. Atėjo laikas, kai turėjau atsisveikinti ir išvykti. Gimtojoje šalyje teko atstovauti dar dviems klubams: „Zirka“ ir „Nyva“. Po to gavau pasiūlymą save išbandyti legionieriaus rolėje. Išvykau rungtyniauti į Estiją, tai įvyko prieš pat pasaulį užklupusią pandemiją, bet tai nėra taip baisu, kaip karas. Kai jis prasidėjo buvau Estijoje ir negalėjau patikėti, kad XXI amžiuje toks dalykas įmanomas, bet, deja, turime tokį kaimyną ir nieko negalime padaryti. Tikiuosi ir meldžiuosi, kad tai greitai baigsis. Labai ačiū ZSU, kad mano artimieji ir draugai galėtų, kuo ramiau miegoti.
– Kaip praėjo derybos su „Neptūno“ klubu ir kaip atsidūrei komandoje?
Galėjau „Neptūne“ atsidurti dar žiemą, sezono pradžioje, bet aplinkybės susiklostė taip, kad su Lietuvos futbolu susipažinau Panevėžio „Ekrane“. O derybos vyko, kaip sviestu pateptos. Sulaukiau agento skambučio ir pasakė, kad yra susidomėjimas iš „Neptūno“, kuriems reikalingas vidurio gynėjas. Priėmiau sprendimą, derybose pats nedalyvavau, man padėjo agentas. Taip atsidūriau čia.
– Komandoje yra ir daugiau tavo tautiečių, ar tai labai palengvina adaptaciją?
Tikrai lengviau. Iš seniau pažįstu D.Bondar, o su O.Dovhyi susipažinau jau atvykęs į Klaipėdą. Komanda mane priėmė šiltai ir maloniai, viskuo esu patenkintas.
– Lietuva yra ne pirma tavo legionieriaus stotelė, ką gali pasakyti apie futbolo lygį? Ar galėtum palyginti futbolo pajėgumą?
Mane labai maloniai nustebino futbolo lygis, kurį radau atvykęs. Nelyginsiu, nes visur yra savų pliusų ir savų minusų. Jeigu imti bendrą lygį, tai čia jis yra pakankamai normalus iš to, ką man teko matyti savo karjeroje.
– Lietuvoje esi jau ne pirma diena. Ar teko jau paragauti tradicinių lietuviškų patiekalų?
Kol kas dar ne, bet manau būdamas Klaipėdoje tą tikrai galėsiu padaryti. Tikrai esu daug girdėjęs apie jūsų šalies virtuvę ir pasitaikius progai ją tikrai išbandysiu.
– Ką labiausiai mėgsti veikti laisvalaikiu?
Labai mėgstu leisti laiką prie jūros. Pasivaikščiojimai pušynu labai ramina po įtemptos dienos, taip galiu atsipalaiduoti ir „pravėdinti“ galvą. Dar vienas iš mėgstamų mano užsiėmimų – žaisti žaidimų konsole. Vienintelis žaidimas, kurį žaidžiu tai futbolas.
– Kaip sekasi komandai ruoštis antrajai sezono pusei?
Komanda ruošiasi labai intensyviai ir atsakingai. Šlifuojame taktikas, daug žaidžiame su kamuoliu ir geriname savo fizinę būklę, kad būtume pilnai pasiruošę likusiai sezono daliai ir kad nepritrūktų nei jėgų, nei motyvacijos. Manau, kad sezono pabaigoje galime užimti vietas, kurios suteikia galimybę pakovoti dėl vietos stipriausioje Lietuvos lygoje kitąmet, ko labai tikiuosi. Aš, kaip ir visa komanda, dėsiu pastangas, kad tai padarytume ir kad Klaipėda pamatytų vėl aukščiausio lygio futbolą, nes žinau, kad tai buvo jau senokai.
– Ar jau turi pravardę komandoje?
Dar ne.
–Ką norėtum pasakyti komandos sirgaliams?
Fanų noriu paprašyti gausiai rinktis į stadioną ir palaikyti savo miesto komandą, o mes savo ruožtu stengsimės žaisti akiai gražų futbolą ir iškovoti daug pergalių!
Straipsnio autorius: Marius Mockus